Septyni mitai apie meditaciją ir kas iš tiesų tiesa

1. „Reikia ištuštinti galvą“

Tai dažniausia priežastis, kodėl žmonės meta. NHS sako aiškiai: visiškai tuščia galva nėra meditacijos tikslas. Mintys nuklys, ir tai natūrali praktikos dalis. Pastebi tai ir grįžti prie kvėpavimo. Įsisąmoninimas nėra minčių vaikymas, o gebėjimas į jas žiūrėti kaip į ateinančius ir praeinančius psichikos reiškinius. Plačiau gide meditacija pradedantiesiems.

2. „Medituoti reikia ilgai“

Griežtos taisyklės nėra. Harvard Health siūlo pradėti nuo penkių minučių per dieną ir pamažu ilginti iki 10 ar 20 minučių. NHS Every Mind Matters, kai jau apsiprati, gera trukme laiko 20 minučių. Trumpa praktika, kurią tikrai atlieki, geriau nei ilga, kurią vis atidedi.

3. „Reikia sėdėti sukryžiavus kojas ant grindų“

Medituoti galima ant grindų, kėdės ar lovos. Svarbu, kad būtų patogu ir galėtum sėdėti tiesiai. Harvard Health priduria, kad tinka kėdė su gera atrama, o medituoti galima ir gulint, stovint ar einant. Žr. meditacija einant.

4. „Meditacija yra religinė praktika“

Daugelis meditacijos technikų kilę iš Rytų religinių tradicijų, o istoriškai meditacija buvo religinė praktika. Tačiau, kaip pažymi Cleveland Clinic, medituoti gali ir nebūdamas religingas. NHS Every Mind Matters sako paprastai: meditacija nėra mistika.

5. „Ji visada atpalaiduoja ir yra visiškai saugi“

Meditacija paprastai mažos rizikos, bet ne be rizikos:

• 2020 m. apžvalgoje (83 tyrimai, 6 703 žmonės) maždaug 8 % dalyvių patyrė neigiamą poveikį, dažniausiai nerimą ar prislėgtą nuotaiką. Tai panašiai kaip taikant psichologines terapijas.
• Neigiamas poveikis pasitaikė ir žmonėms, anksčiau neturėjusiems psichikos sveikatos sutrikimų.
• Tyrime su 96 aštuonių savaičių įsisąmoninimo kursų dalyviais 83 % nurodė bent vieną šalutinį meditacijos poveikį, o 37 % tokį, kuris kurį laiką trukdė kasdieniam gyvenimui. 6-14 % blogas poveikis išliko ilgiau.

NHS pažymi, kad įsisąmoninimas tinka ne visiems. Jei nuo meditacijos jautiesi blogiau, sutrumpink ją, pakeisk praktiką ar sustok ir pasikalbėk su artimu žmogumi ar specialistu.

6. „Įrodyta, kad meditacija padeda nuo visko“

Didelėje 2014 m. apžvalgoje (47 atsitiktinių imčių tyrimai, 3 515 žmonių) įrodymai suskirstyti pagal stiprumą. Įsisąmoninimo programos turėjo vidutinio patikimumo įrodymų, kad nedaug ar vidutiniškai palengvina nerimą, depresiją ir skausmą. Daugeliui kitų sričių įrodymai buvo silpni arba jų nebuvo. Be to, meditacija nebuvo veiksmingesnė už kitus aktyvius gydymo būdus, pavyzdžiui, vaistus, fizinį aktyvumą ar kitas terapijas.

7. „Meditacija perstato smegenis“

Galbūt matei antraščių, kad meditacija didina pilkąją medžiagą. Dažniausiai jos remiasi nedideliais tyrimais, pavyzdžiui, 2011 m. tyrimu, kuriame 16 įsisąmoninimo kurso dalyvių lyginti su 17 laukiančiųjų. Patys autoriai ragino rezultatus pakartoti. Kai 2022 m. buvo atliktas daug didesnis atsitiktinių imčių tyrimas su 218 žmonių, po aštuonių savaičių įsisąmoninimo kurso jokių smegenų struktūros pokyčių nerasta, palyginti nei su laukiančiųjų, nei su aktyvia palyginamąja grupe. Kaip pažymi NCCIH, smegenų tyrimų rezultatus interpretuoti sunku.

Gera žinia: kad meditacija būtų verta laiko, smegenų perstatyti nereikia. Kelios ramesnės minutės per dieną jau savaime yra priežastis.